Kai norisi kažko nekaloringo, o ir naudingo siūlau šiuos grūdų traškučius. Jie man nepaprastas atradimas. Tikrai nemaniau, kad pavyks iškepti įvairias sėklas, miltus ir kt. sumaišius tik su vandeniu ir be jokių papildomų riebalų!! Puiku!
Receptas iš “Virtuvė Nuo… Iki… 2013, nr. 1-2 (43-44), p. 46.
2 didelėms orkaitės skardoms reikės:
- 400 ml nesijotų viso grūdo kvietinių miltų
- 400 ml avižinių dribsnių
- 200 ml saulėgrąžų
- 100 ml linų sėmenų
- 100 ml sezamų sėklų
- 1 a. š. druskos
- 700 ml vandens
Dubenyje sumaišykite miltus, avižinius dribsnius, saulėgrąžų sėklas, linų sėmenis, sezamų sėklas, druską ir vandenį. Gautą masę tolygiai paskirstykite į 2 kepimo popieriumi išklotas skardas. Kepkite 25 min. orkaitėje, įkaitintoje iki 160C. Tuomet traškučių paplotėlį supjaustykite norimo dydžio gabaliukais. Sumažinkite orkaitės kaitrą iki 150C ir kepkite dar 45-50 min., kol traškučiai bus trapūs, švelnios aukso spalvos. Skanaus!
Pabandykim sveikiau 
WoW!!! kokia puiki ideja! butinai kepsiu! :)
Mane “užkabino“ prierašas Skonių bloge po nuotrauka: “Grūdų traškučiai. Jokių riebalų!“. Pirma: o kuo nusikalto riebalai, kad tiek laimės jų trūkumas atnešė? Antra: na, visame recepte yra apie 8 gramus sočiųjų riebalų rūgščių (iš sezamo ir saulėgrąžų sėklų), tad vis tik yra jų (viso riebalų ~60 g). Na, aišku, padalinus tas dvi skardeles į gabalėlius, išsidalina ir pora tūkstančių kalorijų ir tie riebalai, tad minimaliai jų ten. Vis tik, niekaip nesuprantu tos riebalų baimės. Žmonės specialiai perka brangius žuvų ar menkių kepenų aliejus ir geria juos, bet va, žuvį ar mėsą toliau renkasi liesą, o sviesto ar pilno riebumo pieno tai vengia kaip velnias kryžiaus. Et, stereotipai.
Dėkui už komentarą. Pirmiausia, tai ne tiek džiaugsmas, o pastebėjimas. Faktas: riebalai yra būtini visiems. Antra vertus, per didelis suvartotų riebalų kiekis tukina, sukelia širdies ligas ir t. t. Ne visi riebalai vienodi. Vieni jų mūsų sveikatą veikia teigiamai, kiti – ne. Esmė yra tame, kad mityboje bloguosius riebalus reikia pakeisti geraisiais. O šis receptas yra vienas iš variantų, kaip pvz. vietoj gaminio su perdirbtais, apdorotaisiais riebalais ar nemažu kiekio rafinuoto cukraus rinktis gaminį su “geraisiais“ riebalais ir be cukraus :)
Manau autore turejo omenyje, kad nera papildomu riebalu, tik naturalus is paciu produktu. Kam norisi papildomai tas ir perka ;)
Dėkui! Jau savaitgaliui tikrai gaminsiu :)
Visada prašom! Aš irgi ruošiuosi kepti juos antrą kartą :)
Bent jau iš saulėgrąžų, linų sėmenų ir sezamų sėklų, pakaitinus juos, nebelieka nieko naudingo organizmui. O dar kartą žiūrėjau laidą apie duonos kepimą, kuroje sakė, kad į duonos tešlą negalima maišyti linų sėmenų (manau, kad ir su saulėgrąžom tas pats), nes kaisdamos tos sėklytės tampa toksiškomis. Man atrodo, kad logiška- jei iš sėklų išspaustas aliejus kaitinant tampa toksišku, tai tai tas pats aliejus, vis dar esantis sėklose, jas kaitinant lygiai taip pat tampa toksišku.
Žinau apie neigiamą aukštos temperatūros poveikį aliejams. Tačiau šiuo atveju manau, nėra taip blogai, nes kepimo temperatūra nėra labai didelė. Pavyzdžiui kepant kažką keptuvėje aliejus svyla daug didesnėje temperatūroje.
Manau, kad 160C temperatūra yra didelė. Na, man taip atrodo. Žinau, kad laikant gliaudytus riešutus dienos šviesoje, esantys juose aliejai oksiduojasi. O nieks nieko nekepa.
Va kalbant apie mėsos gaminius, kuriuose yra nitritinės druskos, tai jų nagalima gaminti esant 120C temperatūrai ir aukštesnei, nes ta nitritinė druska tampa kenksminga. Tik virimo temperatūra yra 100C (kitaip- neaukšta). Ir kai pagalvoji, tai juk virinti linų sėmenys sveiki.
Tai bent jau aš susidariau tokią nuomonę, kad nesveika tuos linų sėmenis, saulėgrąžas nei keptuvėje kepti, nei orkaitėje (vis tiek orkaitėje kepam 150C ir aukštesnėje).
Tik va sunkoka info rasti, tik tą televizijos laidą apie duonos kepimą ir pamenu.
Susimąsčiau ir tikrai nežinau, kaip teisingiau ir sveikiau. Progai pasitaikius, tikrai pasidomėsiu plačiau.