Šios sriubos receptu susigundžiau tik pasirodžius maisto tinklaraštininkų žurnalo “Debesys“ pavasariniam numeriui. Nekantriai laukiau to tikrojo pavasario ir pirmųjų dilgėlių. Prisipažinsiu, kad dar niekad iš jų nesu nieko gaminusi. Buvo be galo smalsu ir įdomu :) Pasitelkus interneto pagalbą pasidomėjau ir plačiau dilgėlių sąvybėmis ir nauda:
Nors dilgėlė dažniau vadinama piktžole nei vaistažole, vis dėlto ši ankstyvą pavasarį prasikalanti žolelė – itin daug gydomųjų savybių turintis augalas. Dilgėlės lapuose gausu vitaminų C, K, B1, taip pat karotino, baltyminių medžiagų, gliukozido urticino, chlorofilo, geležies druskų, kalcio, kalio, fitoncidų, pantoteno rūgšties, skruzdžių rūgšties (pastaroji kaip tik ir sukelia dilginimo efektą). Tokia turtinga cheminė sudėtis leidžia dilgėles plačiai naudoti liaudies medicinoje.
• Visų pirma išdygusi ankstyvą pavasarį dilgėlė mūsų klimato juostoje yra vienas vertingiausių augalų, papildančių organizmo vitaminų ir mineralų atsargas tada, kai ypač jaučiamas jų deficitas – prenykščio derliaus daržovių ir vaisių vitaminai jau sunykę, o naujas derlius dar neužaugęs.
• Šviežių dilgėlių lapų dedama į įvairias sriubas, antruosius patiekalus, jų beriama į salotas, dedama ant sumuštinių. Tai – puiki anemijos, avitaminozės, chroniško nuovargio profilaktika.
• Dilgėlėse esantis chlorofilas normalizuoja medžiagų apykaitą, reguliuoja širdies ir kraujagyslių sistemos, skrandžio ir žarnyno veiklą.
• Preparatai iš dilgėlių yra nepakeičiama priemonė kraujo kokybei atstatyti esant kraujavimui iš gimdos, plaučių, žarnyno, tiesiosios žarnos.
• Dilgėles patartina vartoti ir gydant opaligę, įvairius odos susirgimus, ilgai negyjančias žaizdas – jos veikia priešuždegimiškai, stimuliuoja pažeistų audinių regeneraciją.
• Šviežių dilgėlių lapų sultys naudojamos osteomielitui gydyti.
• Dilgėlių žiedų antpilas varo šlapimą, šiek tiek skatina tulžies išsiskyrimą, vartojamas sergant kepenų, inkstų ligomis, taip pat akmenligės profilaktikai.
• Dilgėlių lapuose esanti skruzdžių rūgštis naudinga sergant radikulitu, sąnarių ligomis.
• Odos ligoms gydyti dilgėlės naudojamos tiek išoriškai, tiek iš vidaus: geriami dilgėlių lapų nuovirai. Tai efektyvi kraują valanti priemonė.
• Dilgėlių stiebai ir žiedai skatina atsikosėjimą, veikia priešuždegimiškai sergant viršutinių kvėpavimo takų ligomis.
• Dilgėlių lapų ir žiedų nuoviru rekomenduojama skalauti gerklę sergant angina, stomatitu, gingvitu, kraujuojant dantenoms ir pan.
• Dilgėlės plačiai naudojamos ir kosmetologijoje. Dilgėlių antpilas stiprina plaukus, laikomas profilaktine priemone nuo plaukų slinkimo. Taip pat dilgėlių galima dėti į veido kaukes, namų gamybos losjonus veidui.
Maistinėmis savybėmis dilgėlės lenkia špinatus, o jose esantis baltymų kiekis šias žoleles priartina net ankštinėms kultūroms. Tačiau įsidėmėkite: dilgėlių ir iš jų pagamintų preparatų geriau vengti žmonėms, turintiems polinkį į trombozę. Dilgėlės didina kraujo krešumą, taigi gali neigiamai paveikti šių žmonių sveikatos būklę.
4 porcijoms tirštos sriubos reikės:
- 2 morkų
- 3 vidutinio dydžio bulvių
- apie 300 g jaunų dilgėlių
- 1 l daržovių sultinio
- druskos, pipirų pagal skonį
- grietinės arba jogurto
Sudėkite tarkuotas morkas, gabalėliais pjaustytas bulves į katilą, užpilkite sultiniu ir virkite, kol bulvės suminkštės. Dilgėles nuplaukite, pasmulkinkite ir suberkite į sriubą. Pavirkite apie 5 min. Įberkite druskos ir pipirų pagal skonį. Sutrinkite smulkintuvu. Patiekite su duonos skrebučiais, duoniukais ar tiesiog duonos riekele ir grietine (naudojau jogurtą). Skanaus!
Pabandykim sveikiau 