Monthly Archives: vasario 2012

Citrinų, kokoso ir sūrio pyragas

Ar jau minėjau, kad sūrio pyragas yra vienas mano mėgiamiausių desertų? Manau, kad taip :) Esu išbandžiusi įvairiausių šio pyrago receptų, bet šis sužavėjo paprastumu ir lengvumu. Citrinų, kokoso ir sūrio pyrago receptą aptikau čia.  Ir iš tiesų, jis pagaminamas labai lengvai, o skonis pasakiškas!! Vanilės, citrinos, kokoso skoniai labai dera ir gardžiai persipina. O jau kvapas!! Mes net nesulaukėme kol pyragas galutinai atvės :)

Reikės: (24 cm skersmens torto formai)

  • 100 g paprastų sausainių (naudojau „Selga“)
  • 40 g kokoso drožlių
  • 2-3 valgomieji šaukštai natūralaus jogurto be priedų
  • 500 g neriebaus kreminio sūrio (Creme bonjour, Philadelphia Light ar pan.)
  • 80 g cukraus
  • 2 kiaušiniai
  • 1 arbatinis šaukštelis vanilės ekstrakto
  • 2 šaukštai citrinos sulčių (galima daugiau arba mažiau, reguliuoti pagal skonį)
  • Kokoso drožlių papuošimui

Įkaitinkite orkaitę iki 160°C temperatūros. Smulkiai sutrupinkite sausainius, pridėkite kokoso, jogurto ir išmaišykite. Pirštais ar šaukštu prispauskite masę prie sviestu pateptos torto formos dugno.
Trintuvu (blenderiu) pertrinkite kreminį sūrį su cukrumi, įmaišykite kiaušinius, vanilės ir citrinos sultis. Viską permaišykite iki vientisos masės. Aš šiuo momentu paragavau ar netrūksta citrinos. Supilkite mišinį ant pagrindo ir kepkite 20–25 min. Palikite atvėsti, tada kelias valandas laikykite šaldytuve. Atsargiai išimkite iš skardos ir viršų pabarstykite kokoso drožlėmis.

Tikrai nepaprastai gardaus skonio, lengvai pagaminamas ir be didelės kaltės jausmo suvalgomas sūrio pyragas :) Kolegės darbe jau išbandė ir gyrė už paprastumą, taigi siūlau išbandyti! Skanaus!

8 Komentaras

Filed under Desertai

Visi žmonės vegetarai, tik kai kurie iš jų valgo mėsą

Ši tema paprastai sukelia nemažai diskusijų. Daugelis žmonių šventai tiki, kad mėsa – niekuo nepakeičiamas maistas. Nenuostabu – gyvename šiauriniame krašte ir tikrai atrodo, kad sunku būtų prasimaitinti be mėsos ir žuvies. Ir nors Lietuva – didžkukulių su spirgučiais kraštas – ir čia, kaip ir visame pasaulyje, vis daugiau žmonių palieka “plėšrūnų” gretas, nors prieš dešimtmetį vegetaras Lietuvoje tikrai buvo retenybė.

Žmogus, nevalgantis mėsos – dar ne vegetaras. Pagal “Tarptautinių žodžių žodyną” vegetarizmas – maitinimosi vien tik augaliniu maistu sistema. O vegetaras (angl. vegetarian < lot. vegetarius – augalinis) – žmogus, kuris maitinasi augaliniu maistu ir nevalgo mėsos. O tiksliau, vegetaras yra žmogus, kuris nevalgo mėsos, žuvies ir kitų gyvų organizmų.
Vegetarai nevartoja ir kiaušinių. Teigiama, jog vartojant kiaušinius, yra nužudoma gyvastis. Yra teigiančių, jog kiaušinio sudėtyje yra svarbiausių maistingųjų medžiagų, proteino ir fosforo, būtinų žmogaus organizmui, bet proteino galime gauti iš pupelių, varškės, fosforo – iš daugelio daržovių, pvz. bulvių. Tipiškas vegetariškas maistas yra daržovės, vaisiai, sėklos, kruopos, miltiniai produktai, pieniški produktai.

Būtina išlaikyti tinkamą mitybos balansą, maiste neturi trūkti vitaminų ir mineralų, ypač svarbu, kad būtų pakankamai geležies ir vitamino B12. Tyrimų duomenimis, iš 100 žmonių, pradėjusių vegetariškai maitintis, pusė numetė svorio, trečdalio pagerėjo virškinimas, daugumos – nuotaika, oda tapo skaistesnė, jie rečiau peršaldavo. Vegetariškas racionas taip pat padeda norintiems mesti rūkyti.

Kai kurie dietologai nepritaria vegetarinei mitybai sakydami, kad tik mėsoje esantys baltymai gali visiškai aprūpinti žmogaus organizmą 20-čia būtinų amino rūgščių. Vegetarizmo šalininkai teigia, kad laikantis subalansuotos augalinės dietos, žmogus gaus visų jam reikalingų amino rūgščių, kurių yra riešutų branduoliuose, saulėgrąžose ir ankštinėse kultūrose. Visų kitų būtinų maisto komponentų (angliavandenių, riebalų, mineralinių medžiagų ir vitaminų) augaliniame maiste yra daugiau nei gyvulinės kilmės produktuose.

Žinoma niekas nesiūlo drastiškai keisti mitybos įpročius. Galima pabandyti nevalgyti mėsos kelias dienas ir tuomet stebėti savo organizmą, jo poreikius. Mitybos pakeitimas tai žmogaus pasirinkimo laisvė.

Nuo ko pradėti?

Pirmiausia greitai ir be gailesčio iš savo valgiaraščio reikia pašalinti gyvulinės kilmės riebalus: lašinius, taukus, šoninę ir pakeisti aliejumi bei sviestu ghe. Abu šiuos riebalus naudoti kaip įmanoma šviežesnius. Geriausia į  gaminamą valgį aliejų pilti jau išjungus ugnį, galima net įsidėjus į lėkštę.

Po tam tikro laiko reikia atsisakyti rūkytos mėsos, kuri, dėl cheminių skonio ir konservacinių medžiagų naudojimo, yra dar kenksmingesnė nei šviežia mėsa. Su duona rekomenduojama dažnai valgyti visokiausius daržovinius paštetus ir baltą
sūrį.

Patiekalus iš žuvies ir mėsos rekomenduojama keisti pieno produktais, miltiniais patiekalais, košėmis, ryžiais, makaronais, sūriu, pienu, o taip pat ankštiniais augalais – pupelėmis, žirniais, soja. Tuo pat laiku siūloma nustoti virti sriubas „ant kaulų ir mėsos“, o pakeisti juos didesniu kiekiu daržovių, prieskonių ir pan.

Cukrų ir saldumynus stengtis naudoti kuo rečiau ir keisti juos medumi, saldžiais šviežiais ir džiovintais vaisiais.

Košė arba ryžiai valgomi vieni arba su kiaušiniais, varške, pupelėmis, padažais, įvairiais prieskoniais.

Po tam tikro laiko rekomenduojama įvesti vieną patiekalą per dieną vien iš virtų daržovių, net jei jos būtų vien su bulvėmis. Įvesti vieną patiekalą vien iš vaisių. Pradžioje kartą per savaitę, o jei patiks – dažniau.

Valgyti kuo paprastesnius patiekalus, su kuo mažesniu kiekiu sudedamųjų produktų.

Valgyti maistą kuo natūralesnėje jam būsenoje: nekepti to, ką galima išvirti, nevirti to, ką galima suvalgyti natūraliai.

Svarbu nepamiršti apie baltymus ir apie tai, jog mūsų organizmas per dieną reikalauja jų 0,47 g. kiekvienam kūno kilogramui – ne daugiau, bet ir ne mažiau.

Nevalgyti saulei dar nepatekėjus ar jau nusileidus (gerti galima). Iš ryto tinka išgerti vandens, galima su citrina ir medumi. Pusryčiams tinkamiausi – saldūs produktai, vaisiai, šviežios, tik ką išspaustos sultys. Iš ryto suvalgius saldumynų, jų nebesinorės vakare, be to, jie taps ne “tuščiomis” kalorijomis, o “džiaugsmo energija”.

Sočius pietus geriausia valgyti 12–14 val. (kai saulė pakilusi aukščiausiai). Minimalus intervalas tarp valgio – 2 val. Paskutinė vakarienė turėtų būti ne vėliau nei 3–4 val. iki miego. Miego metu dirba širdis ir plaučiai, bet skrandis miega kartu su mumis. Tai, kas jame lieka iš vakaro, gulės jame nesuvirškinta iki ryto.

Internete aptikau brošiūrą “Vegetarizmas. Turi pasirinkimą! Faktai ir mitai”, kurią parengė “Vege“. Pakankamai išsami ir įdomi informacija, susidomėjusiems siūlau paskaityti. Vegetarizmas. Faktai ir mitai. Brošiūra

Įvairiuose leidiniuose visada bus straipsnių, mokslinių publikacijų, iš kurių vienose bus teigiamai atsiliepiama apie vegetarizmą, kitose apie mėsos vartojimą. Ši tema yra neišsenkama įvairiose diskusijose. Bet eiliniam paprastam žmogui, tenka pačiam ieškoti būdų kaip aprūpinti organizmą reikalingais vitaminais, išlaikyti sveiką organizmą bei pozityvų mąstymą.

Garsus vegetaras Dr. J. H. Kellog yra pasakęs: „Kai mes valgome vegetarinį maistą, mums nereikia nerimauti dėl to, nuo ko tas maistas numirė. Ir mes galime mėgautis valgiu!

Šaltiniai:

4 Komentaras

Filed under Vegetarizmas

Meilės kupinas cheesecake!

Ar gali būti geriau? Cheesecake’as man yra kažkas toookio :) Tai vienas iš geriausių ir mėgiamiausių mano desertų :) Jį gaminau jau ne kartą ir visada ieškau dar įdomesnių variacijų. Šiandien dalinuosi ką tik ragautu savo gimtadienio desertu! (Pyragas pusryčiams!!!) Radau jį interneto platybėse pas nepaprastai gražių kepinių autorę Jaclyn.

Nors pirmasis bandymas kėlė nemažą stresą ir rankų virpulį (ypač dekoravimo momentas), bet atrodo susitvarkiau neblogai, nors kitą kartą tikrai tikiu išeis panašesnis į originalą! :)

Naudojau 22 cm kepimo skardą.

Puodelis – 250 ml.

Taigi, reikės:

  • 180 g šokoladinių sausainių “Selga”
  • 90 g sviesto
  • 1 arbatinis šaukštelis cukraus
  • 1 ,5 arbatinio šaukštelio kukurūzų miltų
  • 1/3 puodelio šalto vandens
  • 1,5 puodelio šviežių ar šaldytų braškių (originale buvo avietes)
  • 500 g kreminio sūrio (naudojau Philadelphia)
  • 1/3 puodelio cukraus
  • 1 kiaušinis + 1 kiaušinio baltymas
  • 0,5 arbatinio šaukštelio citrinos sulčių
  • 1 arbatinis šaukštelis vanilės esencijos
  • 170 g baltojo šokolado
  • 1/4 puodelio riebesnės grietinėlės
  • medicininio švirkšto :)

Pirmiausia siūlau pasiruošti sausainių pagrindą. Smulkiai sutrinkite sausainius. Ištirpinus sviestą, sumaišykite su sausainių trupiniais. Gautą masę šaukštu arba pirštais gerai prispauskite prie riebalais patepto torto formos dugno.

Nedideliame puode pakaitinkite cukrų ir kukurūzų miltus. Supilkite vandenį ir sudėkite braškes. Virinkite ant vidutinės ugnies dažnai maišydami, kol braškės suminkštėja ir padažas sutirštėja (apie 5 min). Nuimkite nuo ugnies, atvėsinkite. Pertrinkite per smulkų sietelį, kad padažas būtų vientisas ir be sėklyčių.

Garų vonelėje ištirpinkite šokoladą kartu su grietinėle. Didesniame dubenyje gerai išplakite  kreminį sūrį (mikseriu arba išmaišykite šaukštu) su cukrumi iki purumo. Įmaišykite kiaušinį ir baltymą. Taip pat vanilės esenciją, citrinos sultis. Išmaišykite iki vientisos konsistencijos. Į gautą masę sudėkite pravėsusią šokolado ir grietinėlės masę.

2/3 sūrio masės supilkite ant sausainių pagrindo ir išlyginkite. Uždėkite 2 šaukštus braškių padažo. Lėtai ir atsargiai sudėkite likusią sūrio masę padengdami visą plotą, kad nesimatytų braškių sluoksnis. Perbraukite, lengvai permaišykite viską su krapštuku ar aštriu peiliu, kad barškių sluoksnis apačioje lygiai pasiskirstytų. Tačiau atsargiai, kad padažas nepersimatytų. Išlyginkite pyrago paviršių.

Dabar pasiruoškite švarų medicininį švirkštą (be adatos :) ). Pritraukite jį braškių padažo ir pradėkite spausti taškelius ant pagrindo, pradėdami nuo centro judėkite ratais. Pradėkite nuo mažesnio taškelio ir palaipsniui juos didinkite. Paimkite krapštuką arba aštrų ir smailų peilį, įbeskite nedideliu atstumu nuo centrinio taškelio, šiek tiek įsmeikite į cheesecake’o masę ir pradėkite sukti ratą link kito taškelio (neatitraukiant ir nepakeliant rankos) ir taip iki paskutiniojo. (Nežinau ar aiškiai aprašiau, tačiau bandydama lėkštelėje gavau tik makalionę, o ant pyrago gavosi puikiai (neskaitant pirmųjų dviejų širdelių) tereikėjo krapštuką įsmeigti šiek tiek giliau į sūrio masę)

Kepkite cheesecake’ą 40 min 160C įkaitintoje orkaitėje. Tuomet išjunkite ir palikite dar 5 min šiltai (patariu pyragą stebėti praėjus pusvalandžiui, nes priklausomai nuo orkaitės jis gali imti ruduoti, kas deja nutiko ir man.. Tos papildomos 5-10 min pakenkė išvaizdai). Ištraukite iš orkaitės ir leiskite atvėsti, tada perkelkite į šaldytuvą. Šaldykite bent 6val, o geriausiai per naktį. Patiekite su likusiu braškių padažu ir/ar plakta grietinėle.

Aš mėgavausi dieviško skonio gabalėliu be jokių papildomų priedų.. Nepaprastas skonis!!

9 Komentaras

Filed under Desertai, Receptai

Falafeliai

Labaaai mėstu falafelius! Pirmą kartą jų paragavau “Baltuose drambliuose” Vilniuje. Tąkart jie sužavėjo, nors nelabai supratau iš ko jie pagaminti :) Tik vėliau išsiaiškinau, kad pagrindinis ingredientas – avinžirniai (keistas pavadinimas, ar ne?)

Tai gi paprastas, maistingas, sotus ir labai skanus patiekalas. Kažkodėl kaskart suteikiantis labai daug džiaugsmo :)
Receptą aptikau puikioje knygoje “Pietūs dėžutėje”.

Reikės:

  • 240 ml avinžirnių
  • 0,5 svogūno
  • 2 skiltelių česnako
  • 3 šaukštai kvietinių miltų (naudojau viso grūdo)
  • 1 šaukštelio kepimo miltelių
  • 1 šaukšto maltų kuminų (nenaudojau)
  • 0,25 šaukšto maltos kalendros
  • 1 šaukštelio smulkintų aitriųjų paprikų
  • saujos šviežių petražolių (naudojau džiovintas)
  • 2 šaukštų alyvuogių aliejaus
  • druskos, juodųjų pipirų

Avinžirnius užpilkite vandeniu ir palikite išbrinkti pernakt. Išvirkite ir susmulkinkite virtuviniu kombainu ar smulkintuvu. Svogūną, česnaką ir petražoles smulkiai supjaustykite. Į avinžirnių masę dėkite smulkintus svogūnus, česnakus, petražoles, aitriuosius pipirus, miltus, kepimo miltelius, kalendrą, kuminus, įpilkite aliejaus. Pagardinkite pipirais, druska ir gerai išmaišykite.

Drėgnomis rankomis suformuokite nedidelius paplotėlius. Pagal receptą gavosi apie 10-15 paplotėlių.

Falafelius kepkite 30-35 min iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje. Patiekite su mėgiamomis salotomis, jogurtu ar kitu padažu. Skanaus!

8 Komentaras

Filed under Pietūs, Receptai

Kuskuso salotos su džiovintais vaisiais

Draugystę su kuskusu pradėjau jau prieš kurį laiką ir tikrai pamėgau. Kaip sako Vikipedija – tai puikus “angliavandenių šaltinis. Kuskusas tradiciškai gaminamas iš manų kruopų (gerokai rečiau – iš rupiai maltų miežių ar sorų). Kruopos specialiame negiliame inde gsaa yra šlakstomos vandeniu ir tarp delnų trinamos, gaminant smulkius rutuliukus. Jie sijojami per rėtį ghorbal ir džiovinami saulėje”.

Receptą jau senokai nusižiūrėjau knygoje “Pietūs dėžutėje”, bet prieš kelias dienas atrodo atėjo ta tinkama diena gaminimui. Tikrai gardus patiekalas, sakyčiau net labiau desertas, o ne pietūs :) Tik man norėjosi daugiau apelsinų, tai kitą kartą naudosiu 2 apelsinų sultis.

Reikės:

140 g kuskuso,

1 apelsino,

50 ml vandens,

2 šaukštai alyvuogių aliejaus

1 šaukšto obuolių acto,

100 g džiovintų vaisių mišinio (abrikosų, spanguolių, razinų, datulių),

1 šaukštelio tarkuoto šviežio imbiero (nenaudojau),

0,5 šaukštelio druskos,

50 g kepintų riešutų mišinio (lazdynų, graikinių, žemės ir migdolų),

2 šaukštai medaus

Išspauskite apelsinų sultis, sumaišykite su vandeniu, aliejumi, actu ir užvirkite. Užvirus mišiniui, suberkite džiovintus vaisius ir kelias minutes virkite ant silpnos ugnies, kol vaisiai išbrinks. Nukelkite nuo ugnies ir įmaišykite kuskusą. Puodą uždenkite ir palikite pastovėti 15 min. Išpurenkite kruopas šakute,  įmaišykite riešutus ir medų. Skanaus!

P.S. Jei iš anksto paruoštas salotas laikysite šaldytuve, prieš tiekdami atšildykite iki kambario temperatūros.

Parašykite komentarą

Filed under Desertai, Pietūs, Receptai

Grikių kotletai

Noriu pasidalinti viena savo pietų idėja. Man visada kyla sunkumų mąstant, ką gi pasigaminti pietų pertraukai. Norisi sočiai, maistingai ir sveikai pavalgyti. Taigi siūlau pasigaminti grikių kotletus :) Kepiau jau porą kartu ir manau tikrai kepsiu dar :)

Recepto idėją pasiskolinau iš AJ receptai.
 
Priklausomai nuo dydžio gaunasi apie 10-20 kotletų.

Reikės:

200 gr. nevirtų grikių
1 didesnis svogūnas
1 didelė arba 2 mažesnės morkos
2 kiaušiniai
6 valgomi šaukštai krakmolo
druska, pipirai, karis, raudonėlis pagal skonį

Grikius išverdame ir sugrūdame bulvių grūstuve arba suspaudome šaukštu. Svogūną smulkiai supjaustome ir apkepiname. Morkas smulkiai sutarkuojame ir taip pat pakepiname.

Pakepintus ir suminkštėjusius svogūnus, morkas sudedame į grikius. Supilame išplaktus kiaušinius, viską išmaišome. Beriame druskos, pipirų, kario ir kitų prieskonių. Galiausiai suberiame krakmolą ir gerai išmaišome. Įkaitiname keptuvę, dedame po didelį šaukštą masės, mentelės ir šaukšto pagalba suformuojame kotletus. Apkepame iš abiejų pusių, kol gražiai apskrunda. Patiekti galima su mėgiamu padažu, daržovėmis. Aš skanavau su natūraliu jogurtu :) Skanaus!
P. S. kotletų masę galima pasiruošti iš vakaro, o per pietus užtruksite vos kelias minutes kepdami kotletukus :)

4 Komentaras

Filed under Pietūs, Receptai

Auksinės vandens gėrimo taisyklės

Nuo seniausių laikų žmonės bando atskleisti amžino gyvenimo paslaptį. Kas tik nebandė sukurti jaunystės eliksyro, kiek mitų ir legendų sklando apie stebuklingą gėrimą, suteiksiantį jaunatvišką jėgą ir stiprybę. Net mūsų laikais pastebime žmonių pastangas nors trumpam sugrąžinti jaunystę, išgėrus energetizuojančio gėrimo.

Tačiau, kaip visuomet, didžiausios paslaptys būna labai paprastos! O galbūt ir mes, trokšdami mistikos ir stebuklų, pamirštame paprastus ir visiems prieinamus dalykus. Stebuklas pasirodo atsiskleidžia per taip visiems pažįstamą VANDENĮ!

Šiuolaikinė mūsų medicina padarė daug atradimų. Visi mes puikiai žinome, kad virš 70%  žmogaus organizmo tūrio sudaro vanduo. Daugelis iš mūsų girdėjome apie tai, kad reikia gerti vandenį, norint palaikyti vidinį hidro balansą. Tačiau dar niekuomet mūsų kultūroje vandens gėrimui nebuvo suteikta tiek svarbos, kiek jam suteikia jogos filosofija. Rytuose manoma, jog didžiausią reikšmę žmogaus sveikatai turi ne tik suvartojamo vandens kiekis, o didžiąja dalimi būtent vandens gėrimo būdas. Taigi, svarbu ne tik kiek, bet ir kaip, ir kada yra geriamas vanduo!

Kelių tūkstantmečių Rytų išmintis byloja, jog daugiau nei 90% (!!) visų ligų žmogaus organizme kyla dėl neteisingo vandens gėrimo. Drąsiai galima teigti, jog jau prieš kelis tūkstančius metų jaunystės eliksyras buvo išrastas, sukurtas ar nupasakotas Indijos išminčių. Mums belieka tik patikėti paprastu ir gražiu stebuklu ir susigrąžinti sveikatą, skaidrią nuotaiką, pasitikėjimą, jaunystę ir gyvybines jėgas.

Ši paslaptis atskleidžiama per penkias vandens gėrimo taisykles, kurios dėl savo svarbos jogos filosofinėje sistemoje dar vadinamos auksinėmis vandens gėrimo taisyklėmis.

1. Atsikėlus ryte išgeriame 1 stiklinę vandens ir po to nevalgome 1,5 – 2 val.

2. 30 min. prieš maisto vartojimą išgeriame 1 stiklinę vandens.

3. Vartodami maistą negeriame (po valgio negeriame apie 40 min.)

4. 30 min. prieš miegą išgeriame 1 stiklinę vandens.

5. Kai norime gerti – geriame vandenį.

Nurodomas laikas yra orientacinis. Įsiklausykime į savo organizmo poreikius ir vadovaukimės jais :)
Rytuose vandens sąvoka netapatinama su gaiviaisiais gėrimais, sultimis, kava ir arbata. Visi šie produktai turi skonį ir organizmo priimami kaip maistas (!). Nors ir labai keistai mums gali nuskambėti, bet taisyklės byloja ir apie tai, jog norint “suvalgyti” kavos puodelį, pusvalandį prieš tai turėtume išgerti stiklinę vandens. Taigi, matome, kad šis paprastas sveiko gyvenimo stebuklas ne taip paprastai realizuojamas gyvenime, kaip tai gali pasirodyti tik perskaičius auksines vandens gėrimo taisykles. Aš pradėjau laikytis šių taisyklių po truputį. Pradžioje stiklinę vandens išgerdavau tik ryte ir prieš miegą. Po to, pratinausi išgerti vandens apie pusvalandį prieš pietus. Ir taip lėtai ir neskubant vis daugiau taisyklių įsitvirtino kasdienėje veikloje. Reikia tik pabandyti ir po truputį tai taps norma.

Vanduo – tai geriamas vanduo, neturintis jokio papildomo skonio ir kvapo. Galima vartoti šulinio, šaltinio vandenį arba namuose filtruoti vandenį iš čiaupo. Energetiškai labiausiai žmogui tinka vanduo, išgautas toje vietovėje, kur jis gyvena. Tačiau neturint visų šių galimybių, galima vandenį nusipirkti ir parduotuvėje.

Pabaigai norėčiau palinkėti visiems atrasti savyje jėgų ir valios pakeisti mitybos procesą, nes visos pastangos įdiegti šias auksines vandens gėrimo taisykles savo gyvenime atsipirks su kaupu! Tikslas išties pateisina priemones ;)

Šaltinis:

6 Komentaras

Filed under Joga

Naminė varškė

Kaip kažkas yra pasakęs genialumas slypi paprastume. O taip!! Tai vienareikšmiškai paprastas, bet tiesiog nuostabus naminės varškės receptas.  Likau sužavėta ir nustebinta rezultatu. Rekomenduoju!! O už idėją dėkoju Laisvalaikiui virtuvėje.

Taigi, reikės:

  • 1 l riebesnio kefyro (naudojau šaltibarščiams skirtą).

Kefyrą įdėti į šaldymo kamerą, palikti per naktį arba ilgiau :) Sušalusį kefyro gabalą dėti į kelis kartus perlenktą marlės skiautę ar į marlę panašų audinį (naudojau seną užuolaidos skiautę), pakabinti ar pririšti virš dubenėlio (kitą kartą bandysiu nufotografuoti ir pakabinimo būdą), palikti nuvarvėti išrūgoms (tai užtrunka apie dieną).

Štai toks tas paprastumas! Belieka tik mėgautis sumaišius su uogiene, cinamonu, džiovintais vaisiais ar riešutais. Arba naudoti pyragų įdarams, sausainių pertepimams ruošti. Nepaprastas gėris!!

7 Komentaras

Filed under Receptai

Ajurveda – kas tai?

Sanskrito žodis ayur reiškia „gyvybė“, veda – „žinios“. Taigi, Ajurveda – mokslas apie gyvybę, harmoningai apjungiantis tokias sritis, kaip fizinis kūnas, subtilus kūnas ir siela. Kas yra fizinis kūnas, mes žinome. Subtilus kūnas susideda iš gyvybinės energijos (prana), proto, intelekto bei netikro ego. Siela – dvasinė kategorija, esanti už mūsų materialaus supratimo ribų.

Ajurveda, arba Indijos ilgaamžiškumo menas bei sveikatos stiprinimo sistema, žinoma jau daugiau kaip 5 tūkst. metų. Daugelis ajurvedos mitybos, kvėpavimo ir kitų organizmo funkcijų reguliavimo metodų puikiai tinka ir mūsų dienomis. Kas man patinka ir atrodo svarbiausia, kad Ajurveda žiūri į žmogų ir nagrinėja jį kaip vientisą sistemą. Ji veikia fiziniame, protiniame ir dvasiniame lygmenyje. Pavyzdžiui tradicinė medicina dažniausiai kelia klausimą „kaip“ ir šalindama simptomus sprendžia tik ligos ar kitos problemos pasekmes, o Ajurvedinė (holistinė) medicina kelia klausimą „kodėl“ atsirado liga ar kita kuri nors problema. Čia ieškomos negalavimus sukėlusios priežastys ir jos palaipsniui šalinamos.

Ajurvedos mokslo pagrindą sudaro žinios apie 3 došas, organizmo energijas, kurios reguliuoja darnią organizmo veiklą. Kiekvienas iš mūsų esame savitas ir nepakartojamas, nes došų pusiausvyra kiekviename žmoguje yra kitokia. Vata, Pita ir Kapha  trys organizmo došos – nulemia unikalius asmenybės fizinius ir charakterio bruožus (nusistatyti, vyraujančią došą galite atlikę testą – http://www.jiva.lt/lt/dosu-testai/).

Dominuojant Vatos došai arba, verčiant iš sanskrito kalbos, Vėjo energijai, žmogus paprastai yra aukštas, lieknas, kūrybingas ir nepastovus. Dominuojant Pitai arba Ugnies energijai, žmogus yra vidutinio sudėjimo, energingas, veiklus, ūmaus būdo ir įsitikinęs savo teisumu. Kaphos arba Žemės tipo žmonės paprastai būna apkūnūs arba linkę priaugti svorio, atlaidūs, geranoriški, linkę kaupti emocijas, mėgstantys ilgai pamiegoti bei vadovautis taisykle “skubėk lėtai”.

Vienos došos tipo žmogus pasitaiko retai. Mumyse paprastai vyrauja ir kitų dviejų došų teikiama energija, tad kiekvienas iš mūsų turime skirtingas visų trijų došų proporcijas su labiau dominuojančiomis viena ar dviem došomis. Žmogus yra nuostabi ir sudėtinga būtybė, siekianti, kaip teigia senieji Vedų raštai, ilgai ir laimingai gyventi.

Ajurvedos mokslas padeda laikytis tokio gyvenimo būdo, kuris geriausiai atitinka mumyse vyraujančią energiją. Ajurveda, kaip nedaugelis kitų senųjų civilizacijų medicinos mokslų, bėgant tūkstančiams metų buvo išsaugotas daugelio žmonių kartų ir kaip niekad anksčiau sparčiai plinta po visą pasaulį. Šiuolaikinis žmogus pavargęs nuo greito gyvenimo tempo, aukštųjų technologijų ir gyvenimo prasmės suvokimo praradimo atsigręžia į save ir gamtą. Ajurveda daugeliui žmonių tampa svarbi būtent šiomis dienomis, kai pasaulis pradeda susimastyti, kas yra amžina, vertinga, kas atstato žmogaus jėgas, palaiko integralumą ir darnų ryšį tarp kūno, proto ir sielos.

Visą Ajurvedos sistemą galima suskirstyti į dvi dalis. Viena dalis yra skirta sveikatai išsaugoti, o kita – ligoms gydyti.

Prevencinė Ajurvedos dalis, skirta sveikatai palaikyti, apima sveiką mitybą, fizinius pratimus, kūno masažą, moralines nuostatas, proto stiprinimą ir sezonines terapijas. Ši dalis yra didelis Ajurvedos medicinos privalumas, nes žmogus, neįdėdamas daug pastangų ir nenaudodamas brangių terapijų, gali išmokti paprastų, veiksmingų būdų, kaip išlikti sveikam. Ajurveda moko, kaip geriau suprasti savo kūną, jo individualumą ir dabartinę būklę. Ji duoda praktinius ir kasdieniame gyvenime nesunkiai pritaikomus patarimus. Pagrindinis dėmesys yra skiriamas kokybiškam, ilgam ir laimingam gyvenimui.

Kita Ajurvedos dalis yra skirta fiziniams ir psichologiniams negalavimams gydyti. Gydymas apima mitybos režimą, gyvenimo būdą, gydymo preparatus, gydomąjį masažą, procedūras su aliejais, organizmo valymą ir stiprinimą.

Šaltiniai:

2 Komentaras

Filed under Ajurveda