Grikainiai

Vienoje kavinėje besirenkant kažką ne mėsiško, už akių užkliuvo negirdėtas pavadinimas – grikainiai. Tai kažkas panašaus į žemaičių blynus tik su varške ir iš grikių. Arba į grikių kotletus su varške :)

Rezultatas – sotus pietų variantas. Tik gaunasi gana sausoki kotletukai, todėl negailėkite padažo arba jogurto bei mėgiamų daržovių :)

Receptas iš čia.
4 porcijoms reikės:

• 500 g grikių
• 2 kiaušinių
• sėlenų
• 200 g varškės
• Speltos miltų
• druskos, pipirų
• aliejaus kepimui

Grikius nuplaukite, užpilkite vandeniu ir palikite kelioms valandoms, kad išbrinktų. Po to juos sutrinkite blenderiu ar virtuviniu kombainu. Įmuškite kiaušinius, sudėkite druską, pipirus (pagal skonį) ir miltus. Sumaišyta tešla turėtų šiek tiek lipti prie rankų, tačiau būti lengvai formuojama. Galiausiai formuokite norimo dydžio kotletus, į vidų įdėkite varškės. Kepkite keptuvėje su įkaitintu aliejumi po kelias minutes iš abiejų pusių, kol gražiai apskrus. Skanaus!

Persikų ir haloumi sūrio salotos

Šios salotos sudomino neįprastu deriniu. Niekada nebandžiau derinti vaisių su sūriais (išskyrus vynuoges ir pelėsinį sūrį, valgoma atskirai prie vyno), bet šįkart labai norėjosi išbandyti kažką naujo ir įdomaus. Šios salotos puikus vasariškas pietų ar vakarienės variantas. Labai skanu, o skoniai tikrai puikiai dera. Spalvos nuteikia pozityviai ir tikrai priverčia nusišypsoti :) Tokie pietūs – vienas malonumas!

Recepto idėja iš čia.

2 porcijoms reikės:

• 2 vidutinio dydžio persikų
• 200 g haloumi sūrio
• saujos salotų
• 3 šaukštų saulėgrąžų ir moliūgų sėklų mišinio
• 3 šaukštų aliejaus
• džiūvėsėlių
• pusės citrinos sulčių

Persikus supjaustykite riekelėmis ir iš abiejų pusių apkepkite keptuvėje su įkaitintu aliejumi (orginaliame recepte buvo naudojama grilio keptuvė, efektas tikrai gražesnis). Sūrį supjaustykite riekelėmis, apvoliokite džiūvėsėliuose ir apkepkite keptuvėje. Sausoje keptuvėje pakepinkite sėklas. Lėkštėje išdėliokite salotų lapus, o ant jų dėkite keptus persikus, sūrį, apibarstykite sėklomis. Galiausiai apšlakstykite citrinos sultimis. Skanaus!

Trinta dilgėlių sriuba

Šios sriubos receptu susigundžiau tik pasirodžius maisto tinklaraštininkų žurnalo “Debesys“ pavasariniam numeriui. Nekantriai laukiau to tikrojo pavasario ir pirmųjų dilgėlių. Prisipažinsiu, kad dar niekad iš jų nesu nieko gaminusi. Buvo be galo smalsu ir įdomu :) Pasitelkus interneto pagalbą pasidomėjau ir plačiau dilgėlių sąvybėmis ir nauda:

Nors dilgėlė dažniau vadinama piktžole nei vaistažole, vis dėlto ši ankstyvą pavasarį prasikalanti žolelė – itin daug gydomųjų savybių turintis augalas. Dilgėlės lapuose gausu vitaminų C, K, B1, taip pat karotino, baltyminių medžiagų, gliukozido urticino, chlorofilo, geležies druskų, kalcio, kalio, fitoncidų, pantoteno rūgšties, skruzdžių rūgšties (pastaroji kaip tik ir sukelia dilginimo efektą). Tokia turtinga cheminė sudėtis leidžia dilgėles plačiai naudoti liaudies medicinoje.

• Visų pirma išdygusi ankstyvą pavasarį dilgėlė mūsų klimato juostoje yra vienas vertingiausių augalų, papildančių organizmo vitaminų ir mineralų atsargas tada, kai ypač jaučiamas jų deficitas – prenykščio derliaus daržovių ir vaisių vitaminai jau sunykę, o naujas derlius dar neužaugęs.

• Šviežių dilgėlių lapų dedama į įvairias sriubas, antruosius patiekalus, jų beriama į salotas, dedama ant sumuštinių. Tai – puiki anemijos, avitaminozės, chroniško nuovargio profilaktika.

• Dilgėlėse esantis chlorofilas normalizuoja medžiagų apykaitą, reguliuoja širdies ir kraujagyslių sistemos, skrandžio ir žarnyno veiklą.

• Preparatai iš dilgėlių yra nepakeičiama priemonė kraujo kokybei atstatyti esant kraujavimui iš gimdos, plaučių, žarnyno, tiesiosios žarnos.

• Dilgėles patartina vartoti ir gydant opaligę, įvairius odos susirgimus, ilgai negyjančias žaizdas – jos veikia priešuždegimiškai, stimuliuoja pažeistų audinių regeneraciją.

• Šviežių dilgėlių lapų sultys naudojamos osteomielitui gydyti.

• Dilgėlių žiedų antpilas varo šlapimą, šiek tiek skatina tulžies išsiskyrimą, vartojamas sergant kepenų, inkstų ligomis, taip pat akmenligės profilaktikai.

• Dilgėlių lapuose esanti skruzdžių rūgštis naudinga sergant radikulitu, sąnarių ligomis.

• Odos ligoms gydyti dilgėlės naudojamos tiek išoriškai, tiek iš vidaus: geriami dilgėlių lapų nuovirai. Tai efektyvi kraują valanti priemonė.

• Dilgėlių stiebai ir žiedai skatina atsikosėjimą, veikia priešuždegimiškai sergant viršutinių kvėpavimo takų ligomis.

• Dilgėlių lapų ir žiedų nuoviru rekomenduojama skalauti gerklę sergant angina, stomatitu, gingvitu, kraujuojant dantenoms ir pan.

• Dilgėlės plačiai naudojamos ir kosmetologijoje. Dilgėlių antpilas stiprina plaukus, laikomas profilaktine priemone nuo plaukų slinkimo. Taip pat dilgėlių galima dėti į veido kaukes, namų gamybos losjonus veidui.

Maistinėmis savybėmis dilgėlės lenkia špinatus, o jose esantis baltymų kiekis šias žoleles priartina net ankštinėms kultūroms. Tačiau įsidėmėkite: dilgėlių ir iš jų pagamintų preparatų geriau vengti žmonėms, turintiems polinkį į trombozę. Dilgėlės didina kraujo krešumą, taigi gali neigiamai paveikti šių žmonių sveikatos būklę.

4 porcijoms tirštos sriubos reikės:

• 2 morkų
• 3 vidutinio dydžio bulvių
• apie 300 g jaunų dilgėlių
• 1 l daržovių sultinio
• druskos, pipirų pagal skonį
• grietinės arba jogurto

Sudėkite tarkuotas morkas, gabalėliais pjaustytas bulves į katilą, užpilkite sultiniu ir virkite, kol bulvės suminkštės. Dilgėles nuplaukite, pasmulkinkite ir suberkite į sriubą. Pavirkite apie 5 min. Įberkite druskos ir pipirų pagal skonį. Sutrinkite smulkintuvu. Patiekite su duonos skrebučiais, duoniukais ar tiesiog duonos riekele ir grietine (naudojau jogurtą). Skanaus!

Ridikėlių salotos su mėtomis ir keptu fetos sūriu

Šį kartą siūlau pasigaminti nuostabias pavasariškas salotas. Receptą buvau nusižiūrėjusi tik išėjus naujam žurnalo “Debesys“ numeriui. Vis laukiau, kol pasirodys ridikėliai :) Tikrai maloniai nustebino petražolių ir mėtų derinys, o fetos sūris čia tiesiog puikiai tinka!

Receptas iš maisto tinklaraštininkų žurnalo “Debesys“ pavasarinio numerio, p. 165.

2 porcijoms reikės:

• ridikėlių (15-20 galvučių)
• 1-2 agurkų
• ryšelio petražolių ir mėtų
• 200 g fetos sūrio
• 1 arb. š. džiovintų čiobrelių
• 1 česnako skiltelės
• šlakelio citrinos sulčių
• 1 valg. š. alyvuogių aliejaus
• druskos, pipirų pagal skonį

Nuplautus ir nusausintus ridikėlius supjaustykite plonais griežinėliais, agurkus – kubeliais. Sudėkite į dvi gilias lėkštes, įdėkite petražolių ir mėtų lapelių (pjaustyti nebūtina), išmaišykite.
Fetos sūrį įdėkite į nedidelę kepimo formą, apibarstykite čiobreliais, užspauskite česnako skiltelę, pašlakstykite citrinos sultimis, aliejumi, pabarstykite pipirais. Kepkite iki 180C temperatūros įkaitintoje orkaitėje 10-15 min., kol sūrio viršus gražiai pagels.
Salotas apšlakstykite trupučiu citrinos sulčių, aliejaus, pagardinkite pipirais ir druska. Iškeptą fetos sūrį perpjaukite perpus, po gabalėlį uždėkite ant salotų ir patiekite. Skanaus!

Pomidorų tarta

O šiandien man norėjosi pomidorų.. tokių didelių, raudonų, prinokusių ir sultingų.. :) Nors žinau, kad jau ne tas gerasis metas, kai jie ranka pasiekiami šiltnamyje.. o ir parduotuvėje jie nebėra patys geriausi.. Bet, kad ir kaip bebūtų, šįvakar pomidorų vakaras!
Receptas seniai nužiūrėtas puikiame Neringos bloge.
Pomidorų tarta tikrai nenuvylė, o ypač patiko pagrindas. Kaip sakė Neringa – “tik trys ingridientai, o rezultatas – fantastiškas!“. Tai puikus lengvų pietų ar vakarienės variantas.

Naudojau 23 cm skersmens skardą.
Pagrindui reikės:

• 240 g miltų (naudojau Speltos)
• 100 g ištirpinto sviesto
• 200 g pasukų
• žiupsnelio druskos

Įdarui reikės:

• 4 didelių pomidorų
• 1 skiltelės česnako
• sauja žaliųjų alyvuogių
• 80 g tarkuoto parmezano sūrio (naudojau “Džiugas“)
• kelios saujos smulkinto mocarelos sūrio
• žiupsnis druskos ir juodųjų pipirų
• po žiupsnį džiovinto mairūno, baziliko ir raudonėlio
• šviežių bazilikų lapelių (naudojau krapus)

Pasiruoškite pagrindą. Į didelį dubenį sudėkite miltus, supilkite ištirpintą sviestą, pasukas ir užminkykite minkštą tešlą. Išverskite tešlą ant šiek tiek miltais pabarstyto paviršiaus ir minkykite, kol bus vientisa ir elastinga. Iškočiotą tešlą įtieskite į sviestu pateptą ir miltais pabarsytą kepimo formą.

Ant pagrindo tolygiai paskirstykite supjaustytas alyvuoges, užbarsytkite tarkuotu parmezano sūriu. Sudėkite smulkintą česnaką, kubeliais pjaustytą mocarelos sūrį. Galiausiai išdėstykite plonai pjaustytus pomidorų griežinėlius. Pabarstykite druska, pipirais ir kitais prieskoniais. Kepkite iki 180 C įkaitintoje orkaitėje maždaug 35-40 min. Skanaus!

Pikantiška avinžirnių ir citrinos sriuba

Tai puikiai sušildanti ir aromatinga sriuba, puikiai tinkanti žiemą, kai už lango spaudžia šaltukas. O avinžirnių nauda turbūt jau ne vienas įsitikinote.

Avinžirniai – vieni iš vertingiausių ankštinių augalų. Tiems, kas reguliariai jų valgo, per kelias savaites sumažėja bendras cholesterolio kiekis kraujyje, daugiausia – “blogojo“. Tai labai geras mangano šaltinis, nes šis elementas suteikia energijos, dalyvauja ląstelių atsinaujinimo procese, gerina riebalų apykaitą, stiprina jungiamąjį audinį. Nedaugelis žino, kad manganas – tvirtiems kaulams būtina medžiaga. Trijose saujose virtų avinžirnių yra visos paros mangano norma – apie 5 mg. Vegetarai iš avinžirnių gali gauti nemažai vertingų baltymų. Šiuose žirniuose baltymų yra tiek pat, kiek jautienoje ar vištienoje, daugiau negu kiaulienoje. Skirtingai nei mėsoje, beveik nėra riebalų, o kalorijų – gerokai mažiau ir sotumo jausmas išlieka tikrai ilgai, ilgiau nei pavalgius mėsos.
Maistinė vertė (100 g virtų avinžirnių) 164 kcal/686 kj: baltymų 8,8 g, riebalų 2,6 g, angliavandenių 27,4 g, skaidulų 7,6 g. Remaintis maistingumo duomenų baze (nutritiondata.self.com), avinžirniai turi daug foliatų (172 mg arba 86% RPN), mangano (1 mg arba 50% RPN) ir vario (0,4 mg arba 40% RPN), taip pat yra fosforo (168 mg arba 24% RPN), geležies (2,9 mg arba 21% RPN), omega3 nesočiųjų riebiųjų rūgščių (0,43 g) šaltinis. Avinžirniuose esantys baltymai yra aukštos kokybės: juos sudaro 9 esminės amino rūgštys. (www.jogosmityba.lt; www.sveikiproduktai.lt).

Šiek tiek pakoreguotas receptas iš Susannah Blake knygos “500 sriubų“, p. 141.

4 porcijoms reikės:

• 2 šaukštų alyvuogių aliejaus
• 1 smulkintos česnako skiltelės
• 1 šaukštelio cinamono
• 0.5 šaukštelio malto imbiero
• 1 šaukštelio Garam Masala prieskonių
• 400 g per naktį mirkytų ir išvirtų avinžirnių
• 400 g nuluptų ir supjaustytų pomidorų (naudojau konservuotus)
• 1 l daržovių sultinio
• 2  šaukštelių petražolių
• pusės citrinos sulčių
• pipirų pagal skonį

Dideliame puode įkaitinkite aliejų. Sudėkite česnaką ir kepinkite apie 4 min. Suberkite cinamoną, imbierą, garam masalą, pusę avinžirnių, pomidorus ir didžiąją dalį sultinio (apie 200 ml sultinio atidėkite). Užvirinkite, sumažinkite ugnį ir pavirkite dar apie 5 min.

Tuo metu virtuvės kombaine arba blenderiu pertrinkite likusius avinžirnius kartu su sultiniu. Gautą tyrę supilkite į sriubą. Suberkite petražoles. Pagardinkite pipirais, citrinos sultimis ir patiekite. Skanaus!

Lazanija su špinatais

Šį receptą buvau nusižiūrėjusi jau senokai, o pasitaikius laisvadieniui ir dažnai aplankančiam įkvėpimui ėmiausi gamybos. Rezultatas tikrai pradžiugino ir pamalonino skrandį. Puikus vegetariškas ir tikiu, kad lengvesnės lazanijos variantas. Įdarui galima naudoti nebūtinai špinatus, o ir kitas turimas, mėgiamas daržoves.

Recepto idėja iš čia.
4 nemažoms porcijoms reikės:

Pomidorų padažui:

• 1 šaukšto alyvuogių aliejaus
• 2 skiltelių česnako, smulkiai supjaustyto
• 800 g konservuotų pomidorų
• 2 a. š. cukraus
• druskos, pipirų, baziliko

Bešamelio padažui:

• 60 g sviesto
• 40 g miltų
• 500 ml pieno
• 1 lauro lapelis
• žiupsnis malto muskato riešuto

• apie 250 g lazanijos makaronų lakštų
• parmezano sūrio (naudojau “Džiugas“)
• apie 400 g špinatų (naudojau šaldytus)

Pirmiausia paruoškite pomidorų padažą. Apkepinkite česnaką aliejuje, pridėkite pomidorus ir cukrų bei troškinkite apie 20–30 min., kol padažo skystis nugaruos ir sutirštės. Sudėkite likusius prieskonius pagal skonį.

Kitame prikaistuvyje ištirpinkite sviestą ir suberkite miltus. Gerai išmaišykite šluotele, kad neliktų gumulėlių ir virinkite 2-3 min. Lėtai supilkite pieną ir maišykite tol, kol padažas ims tirštėti. Pridėkite lauro lapą ir šiek tiek malto muskato riešuto miltelių.

Įkaitinkite orkaitę iki 180C. Užvirinkite didelį puodą su vandeniu ir trupučiu druskos. Jame apvirkite lazanijos lakštus (apie 3 min.). Kepimo inde paskleiskite šiek tiek paruošto pomidorų padažo, padenkite jį lazanijos lakštais. Uždėkite kitą sluoksnį pomidorų padažo, tuomet paskleiskite špinatus ir galiausiai padenkite sluoksniu bešamelio padažo ir pabarstykite tarkuotu parmezano sūriu. Dėkite kitą sluoksnį lazanijos lakštų ir kartokite taip, kol baigsis įdaras (man užteko 3 sluoksniams). Viršutiniam sluoksniui negailėkite bešamelio padažo ir parmezano sūrio :) Kepkite apie 30–40 min., kol viršus gražiai paruduos. Skanaus!

Morkų sriuba

Ruduo – šildančių sriubų metas! Tikrai taip :) Nors šią savaitę užsuko bobų vasara, šilumos ir jaukumo niekada nebūna per daug :) Moliūgų sriuba šį sezoną jau buvo išbandyta, o morkų sriubos dar niekada nebuvau ragavusi.  Netikėtai aptikusi šį receptą susiviliojau :) Ir ką Jūs manote, gavosi tiršta, kvapni, aromatinga ir labai gerai šildanti sriuba. Rekomenduoju!

2 porcijoms reikės:

• 400-500 g morkų, supjaustytų griežinėliais
• 1 svogūnas
• 4 česnako skiltelės
• 3-4 šaukštai alyvuogių aliejaus
• apie 1-2 cm imbiero šaknies (naudojau imbiero miltelius)
• 1 apelsino žievelės
• kelių mėtos lapelių (nedėjau)
• 3 puodeliai daržovių sultinio
• 0,5 puodelio apelsinų sulčių
• druskos, pipirų, kumino (naudojau Garam Masala prieskonių mišinį)
• Fetos ar panašaus sūrio (naudojau marinuotą ožkos pieno sūrį)

Įkaitinkite orkaitę iki 210 C. Skardoje, išklotoje kepimo popieriumi, paskleiskite griežinėliais supjaustytas morkas, stambiai pjaustytą svogūną, česnako skilteles. Pabarstykite druska, pipirais, užpilkite aliejų ir išmaišykite. Kepkite orkaitėje apie 25 min arba kol suminkštės. Tuomet kitame puode įkaitinkite truputį aliejaus ir suberkite keptas morkas. Pridėkite apelsino žievelę, mėtas, imbierą. Supilkite apelsinų sultis ir daržovių sultinį (kad apsemtų). Pavirinkite apie 10 min. Tuomet išimkite apelsino žievelę ir mėtas. Nukėlę nuo ugnies sutrinkite viską blenderiu, pagardinkite druska, pipirais (ar kitais prieskoniais) ir dar šiek tiek pavirinkite. Jei sriuba per tiršta galite įpilti šiek tiek vandens. Galiausiai pilkite į lėkštę ir pabarstykite sūriu. Skanaus!

Brokolinių kopūstų ir rozmarinų salotos

Brokoliniai kopūstai yra puikus sieros, geležies ir B grupės vitaminų šaltinis, o dėl didelės svarbaus antioksidanto sulforafano koncentracijos šie kopūstai stiprina organizmo atsparumą daugeliui ligų. Tačiau svarbu jų nepervirti, kad nesuirtų chlorofilas. Rozmarinai stimuliuoja kraujo apytaką, mažina blogo virškinimo sukeltą diskomfortą, gerina atmintį. Taigi šios salotos tikrai naudingas, maistingas ir gana lengvas užkandis.

Receptas iš knygos – Žolelių knyga : gydymasis, maistas, natūrali kosmetika, 2012, p. 232.

2 porcijoms reikės:

• 1 didelė brokolinio kopūsto gūžė, išskaidyta žiedynėliais
• 1 luptas mažas avokadas be kauliuko
• 2 česnako skiltelės
• pusės citrinos sultys
• druskos, pipirų
• 1 šviežio rozmarino šakelė arba šaukštelis džiovintų rozmarinų
• 16 alyvuogių be kauliukų

Sudėkite kopūsto žiedynėlius į garpuodį ir garinkite, kol gerai įkais, bet išliks tvirti ir žali. Į plaktuvą arba virtuvinį kombainą sudėkite avokado minkštimą, česnako skilteles, supilkite citrinos sultis, įberkite druskos, pipirų ir sutrinkite į vienalytę tyrę. Rūpestingai sumaišykite visus komponentus, kad kopūstai pasidengtų padažu. Sudėkite kopūstus į serviravimo indą, apibarstykite smulkintais rozmarinais ir papuoškite alyvuogėmis. Skanaus!

Burnočio kruopų kotletai

Atsitiktinai išgirdau apie burnotį ir jo naudą, tuomet pasidomėjau šiomis negirdėtomis kruopomis daugiau. Tai nėra javai, dėl to jų sėklos iš tikrųjų yra taip vadinamos pseudogrūdais arba pseudokruopomis. Tačiau savo esme ir panaudojimo galimybėmis primena tikras kruopas ar grūdus ir dėl patogumo gali būti taip ir vadinamos.

Paklaidžiojusi visagalio interneto platybėse aptikau keletą dėmesio vertų receptų (čia ir čia) ir vieną jų spėjau išbandyti. Šie kotletukai greitai paruošiami, maistingi ir tikrai skanūs. Negalėčiau išskirti kažkokio specifinio burnočio kruopų skonio, bet tikrai siūlau pabandyti :)

Recepto idėja iš čia.
10–12 kotletukų reikės:

• 12 šaukštų sėklų
• 1 kiaušinio
• 2 šaukštų maltų linų sėmenų
• 2–3 šaukštų sūrio (naudojau “Džiugas“)
•  2 česnako skiltelių
• Maltų džiūvėsėlių
• Daržovių sultinio

Burnočio kruopas virkite apie 35 min sultinyje arba lengvai pasūdytame vandenyje (proporcija: viena dalis burnočio sėklų dviem dalims vandens. Sėklytės yra labai smulkios, sunku nukošti, todėl geriau, kad vanduo išgaruotų). Į masę pridėkite linų sėmenis, smulkintą česnaką, druską, pipirus ir kitų mėgiamų prieskonių. Palaukite, kol masė atauš. Tada suberkite sūrį ir įmuškite kiaušinį, gerai viską sumaišykite. Jei masė per skysta, galima įberti maltų džiūvėsėlių. Formuoti kotletus, apvolioti juos džiūvėsėliuose ir kepti įkaitintame aliejuje, kol gražiai apskrus. Skanaus!