Trinta dilgėlių sriuba

Šios sriubos receptu susigundžiau tik pasirodžius maisto tinklaraštininkų žurnalo “Debesys“ pavasariniam numeriui. Nekantriai laukiau to tikrojo pavasario ir pirmųjų dilgėlių. Prisipažinsiu, kad dar niekad iš jų nesu nieko gaminusi. Buvo be galo smalsu ir įdomu :) Pasitelkus interneto pagalbą pasidomėjau ir plačiau dilgėlių sąvybėmis ir nauda:

Nors dilgėlė dažniau vadinama piktžole nei vaistažole, vis dėlto ši ankstyvą pavasarį prasikalanti žolelė – itin daug gydomųjų savybių turintis augalas. Dilgėlės lapuose gausu vitaminų C, K, B1, taip pat karotino, baltyminių medžiagų, gliukozido urticino, chlorofilo, geležies druskų, kalcio, kalio, fitoncidų, pantoteno rūgšties, skruzdžių rūgšties (pastaroji kaip tik ir sukelia dilginimo efektą). Tokia turtinga cheminė sudėtis leidžia dilgėles plačiai naudoti liaudies medicinoje.

• Visų pirma išdygusi ankstyvą pavasarį dilgėlė mūsų klimato juostoje yra vienas vertingiausių augalų, papildančių organizmo vitaminų ir mineralų atsargas tada, kai ypač jaučiamas jų deficitas – prenykščio derliaus daržovių ir vaisių vitaminai jau sunykę, o naujas derlius dar neužaugęs.

• Šviežių dilgėlių lapų dedama į įvairias sriubas, antruosius patiekalus, jų beriama į salotas, dedama ant sumuštinių. Tai – puiki anemijos, avitaminozės, chroniško nuovargio profilaktika.

• Dilgėlėse esantis chlorofilas normalizuoja medžiagų apykaitą, reguliuoja širdies ir kraujagyslių sistemos, skrandžio ir žarnyno veiklą.

• Preparatai iš dilgėlių yra nepakeičiama priemonė kraujo kokybei atstatyti esant kraujavimui iš gimdos, plaučių, žarnyno, tiesiosios žarnos.

• Dilgėles patartina vartoti ir gydant opaligę, įvairius odos susirgimus, ilgai negyjančias žaizdas – jos veikia priešuždegimiškai, stimuliuoja pažeistų audinių regeneraciją.

• Šviežių dilgėlių lapų sultys naudojamos osteomielitui gydyti.

• Dilgėlių žiedų antpilas varo šlapimą, šiek tiek skatina tulžies išsiskyrimą, vartojamas sergant kepenų, inkstų ligomis, taip pat akmenligės profilaktikai.

• Dilgėlių lapuose esanti skruzdžių rūgštis naudinga sergant radikulitu, sąnarių ligomis.

• Odos ligoms gydyti dilgėlės naudojamos tiek išoriškai, tiek iš vidaus: geriami dilgėlių lapų nuovirai. Tai efektyvi kraują valanti priemonė.

• Dilgėlių stiebai ir žiedai skatina atsikosėjimą, veikia priešuždegimiškai sergant viršutinių kvėpavimo takų ligomis.

• Dilgėlių lapų ir žiedų nuoviru rekomenduojama skalauti gerklę sergant angina, stomatitu, gingvitu, kraujuojant dantenoms ir pan.

• Dilgėlės plačiai naudojamos ir kosmetologijoje. Dilgėlių antpilas stiprina plaukus, laikomas profilaktine priemone nuo plaukų slinkimo. Taip pat dilgėlių galima dėti į veido kaukes, namų gamybos losjonus veidui.

Maistinėmis savybėmis dilgėlės lenkia špinatus, o jose esantis baltymų kiekis šias žoleles priartina net ankštinėms kultūroms. Tačiau įsidėmėkite: dilgėlių ir iš jų pagamintų preparatų geriau vengti žmonėms, turintiems polinkį į trombozę. Dilgėlės didina kraujo krešumą, taigi gali neigiamai paveikti šių žmonių sveikatos būklę.

4 porcijoms tirštos sriubos reikės:

• 2 morkų
• 3 vidutinio dydžio bulvių
• apie 300 g jaunų dilgėlių
• 1 l daržovių sultinio
• druskos, pipirų pagal skonį
• grietinės arba jogurto

Sudėkite tarkuotas morkas, gabalėliais pjaustytas bulves į katilą, užpilkite sultiniu ir virkite, kol bulvės suminkštės. Dilgėles nuplaukite, pasmulkinkite ir suberkite į sriubą. Pavirkite apie 5 min. Įberkite druskos ir pipirų pagal skonį. Sutrinkite smulkintuvu. Patiekite su duonos skrebučiais, duoniukais ar tiesiog duonos riekele ir grietine (naudojau jogurtą). Skanaus!

Pikantiška avinžirnių ir citrinos sriuba

Tai puikiai sušildanti ir aromatinga sriuba, puikiai tinkanti žiemą, kai už lango spaudžia šaltukas. O avinžirnių nauda turbūt jau ne vienas įsitikinote.

Avinžirniai – vieni iš vertingiausių ankštinių augalų. Tiems, kas reguliariai jų valgo, per kelias savaites sumažėja bendras cholesterolio kiekis kraujyje, daugiausia – “blogojo“. Tai labai geras mangano šaltinis, nes šis elementas suteikia energijos, dalyvauja ląstelių atsinaujinimo procese, gerina riebalų apykaitą, stiprina jungiamąjį audinį. Nedaugelis žino, kad manganas – tvirtiems kaulams būtina medžiaga. Trijose saujose virtų avinžirnių yra visos paros mangano norma – apie 5 mg. Vegetarai iš avinžirnių gali gauti nemažai vertingų baltymų. Šiuose žirniuose baltymų yra tiek pat, kiek jautienoje ar vištienoje, daugiau negu kiaulienoje. Skirtingai nei mėsoje, beveik nėra riebalų, o kalorijų – gerokai mažiau ir sotumo jausmas išlieka tikrai ilgai, ilgiau nei pavalgius mėsos.
Maistinė vertė (100 g virtų avinžirnių) 164 kcal/686 kj: baltymų 8,8 g, riebalų 2,6 g, angliavandenių 27,4 g, skaidulų 7,6 g. Remaintis maistingumo duomenų baze (nutritiondata.self.com), avinžirniai turi daug foliatų (172 mg arba 86% RPN), mangano (1 mg arba 50% RPN) ir vario (0,4 mg arba 40% RPN), taip pat yra fosforo (168 mg arba 24% RPN), geležies (2,9 mg arba 21% RPN), omega3 nesočiųjų riebiųjų rūgščių (0,43 g) šaltinis. Avinžirniuose esantys baltymai yra aukštos kokybės: juos sudaro 9 esminės amino rūgštys. (www.jogosmityba.lt; www.sveikiproduktai.lt).

Šiek tiek pakoreguotas receptas iš Susannah Blake knygos “500 sriubų“, p. 141.

4 porcijoms reikės:

• 2 šaukštų alyvuogių aliejaus
• 1 smulkintos česnako skiltelės
• 1 šaukštelio cinamono
• 0.5 šaukštelio malto imbiero
• 1 šaukštelio Garam Masala prieskonių
• 400 g per naktį mirkytų ir išvirtų avinžirnių
• 400 g nuluptų ir supjaustytų pomidorų (naudojau konservuotus)
• 1 l daržovių sultinio
• 2  šaukštelių petražolių
• pusės citrinos sulčių
• pipirų pagal skonį

Dideliame puode įkaitinkite aliejų. Sudėkite česnaką ir kepinkite apie 4 min. Suberkite cinamoną, imbierą, garam masalą, pusę avinžirnių, pomidorus ir didžiąją dalį sultinio (apie 200 ml sultinio atidėkite). Užvirinkite, sumažinkite ugnį ir pavirkite dar apie 5 min.

Tuo metu virtuvės kombaine arba blenderiu pertrinkite likusius avinžirnius kartu su sultiniu. Gautą tyrę supilkite į sriubą. Suberkite petražoles. Pagardinkite pipirais, citrinos sultimis ir patiekite. Skanaus!

Morkų sriuba

Ruduo – šildančių sriubų metas! Tikrai taip :) Nors šią savaitę užsuko bobų vasara, šilumos ir jaukumo niekada nebūna per daug :) Moliūgų sriuba šį sezoną jau buvo išbandyta, o morkų sriubos dar niekada nebuvau ragavusi.  Netikėtai aptikusi šį receptą susiviliojau :) Ir ką Jūs manote, gavosi tiršta, kvapni, aromatinga ir labai gerai šildanti sriuba. Rekomenduoju!

2 porcijoms reikės:

• 400-500 g morkų, supjaustytų griežinėliais
• 1 svogūnas
• 4 česnako skiltelės
• 3-4 šaukštai alyvuogių aliejaus
• apie 1-2 cm imbiero šaknies (naudojau imbiero miltelius)
• 1 apelsino žievelės
• kelių mėtos lapelių (nedėjau)
• 3 puodeliai daržovių sultinio
• 0,5 puodelio apelsinų sulčių
• druskos, pipirų, kumino (naudojau Garam Masala prieskonių mišinį)
• Fetos ar panašaus sūrio (naudojau marinuotą ožkos pieno sūrį)

Įkaitinkite orkaitę iki 210 C. Skardoje, išklotoje kepimo popieriumi, paskleiskite griežinėliais supjaustytas morkas, stambiai pjaustytą svogūną, česnako skilteles. Pabarstykite druska, pipirais, užpilkite aliejų ir išmaišykite. Kepkite orkaitėje apie 25 min arba kol suminkštės. Tuomet kitame puode įkaitinkite truputį aliejaus ir suberkite keptas morkas. Pridėkite apelsino žievelę, mėtas, imbierą. Supilkite apelsinų sultis ir daržovių sultinį (kad apsemtų). Pavirinkite apie 10 min. Tuomet išimkite apelsino žievelę ir mėtas. Nukėlę nuo ugnies sutrinkite viską blenderiu, pagardinkite druska, pipirais (ar kitais prieskoniais) ir dar šiek tiek pavirinkite. Jei sriuba per tiršta galite įpilti šiek tiek vandens. Galiausiai pilkite į lėkštę ir pabarstykite sūriu. Skanaus!